galia - El Salvador - All
Pažanga nestovi vietoje ir žmonija stengiasi maksimaliai panaudoti sukauptas žinias ir patirtį bet kuria kryptimi. Šaudymo iš lanko pramonė nėra išimtis. Kombinuoto lanko sukūrimo impulsas buvo vartotojo noras turėti ginklą, kuris vienu metu turėtų daug svarbių savybių, tokių kaip lengvas svoris (su sunkiu ginklu per mišką ilgai nevaikštai). ), kompaktiškumas (maži matmenys leidžia lengviau bristi miško takais ir vėjovarta), tikslumas (kartais medžiotojui pasiseka tik vienu šūviu), galia (žaidimo dydis ir šaudymo nuotolis gali skirtis) ir didelis greitis. strėlė (žvėris, kaip taisyklė, girdi šūvį ir labai svarbu, kad strėlės skrydžio metu jis nespėtų palikti paveiktos zonos) . Pastaruoju metu kombinuotų lankų rankenos ir galūnės buvo gaminamos iš anglies pluošto ir kompozitinių medžiagų, kurios yra daug lengvesnės už metalą. Mažų matmenų lanko galia pasiekiama dėl didelės traukos jėgos ir kaladėlių konstrukcijos pečių galuose. Dėl įtempimo jėgos mažinimo įtaiso šie blokai leidžia labai palengvinti lanko pakėlimą ir laikymą įtemptoje būsenoje nusitaikymo momentu iki šūvio. Visiškai ištiesus lanką, kaladėlės pasisuka taip, kad lankininkas laiko nebe 27 kilogramus, o, pavyzdžiui, tik 8. Tai labai supaprastina taikymo užduotį ir dėl to medžiotojas gali atlikti teisingą ir. tikslus šūvis..
Europos tradicijoje su tauriuoju elniu ir jo ragais siejama daugybė skirtingų įsitikinimų ir kultūrinių užuominų. Elnias yra „kilniausias miške gyvenantis gyvūnas, sukurtas džiuginti akį kaklo pasukimo malone, pečių galia ir skraidančia eisena“, – teigia vienas garsiausių miške gyvenančių trubadūrų Raimbout of Orange. XIII amžiuje, aprašė šį žvėrį. Būtent nuo tauriųjų elnių ragų įvertinimo iš esmės ir prasidėjo visas trofėjinio aktyvumo vertinimas.
Rusijai nelabai pasisekė su tauriaisiais elniais. Kadaise jis gyveno visoje plačialapių miškų zonoje - nuo Smolensko iki Samaros ir Kaukazo. Dėl intensyvios medžioklės didžiojoje teritorijos dalyje ji išnyko ir vėl atsirado tik dėl biotechninių priemonių. Dažniausiai jie buvo atliekami atsitiktinai, neatsižvelgiant į teritorijos genetinį žemėlapį, todėl didelėje arealo dalyje taurieji elniai šiandien yra įvairių populiacijų mišinys, tiek rusų, tiek lenkų, vengrų, ir čekoslovakų. Aborigenų populiacijos Rusijos Federacijoje šiandien išliko tik Kaliningrado srityje, Kaukaze ir Kryme.
Briedis yra didžiausias elnių genties atstovas. Jo svoris gali siekti iki 600 kilogramų, kūno ilgis apie 3 metrus, ūgis – 2,3 metro. Briedžio buveinė yra miškas, rečiau gyvūną galima rasti stepių zonoje. Jis platinamas Šiaurės Europoje ir Amerikoje. Jis taip pat randamas Azijoje, būtent Kinijoje, Mongolijoje ir Sibiro taigoje.
Kai kuriose Europos dalyse briedžiai buvo visiškai išnaikinti. Dėl apsaugos, prasidėjusios 1920 m., rūšis buvo išsaugota ir perkelta į Vakarų Europą.
Miškuose briedžiai mieliau įsikuria gluosnių tankmėje, prie upių, ežerų ir pelkių krantų. Miško tundroje jie dažniausiai aptinkami beržų ir drebulių giraitėse. Vasarą tundroje ir stepėje briedžių galima pamatyti ir atvirose vietose. Dažniausiai briedžiai gyvena apsigyvenę. Tose vietose, kur kritulių kiekis žiemą siekia 70 centimetrų, pereinama ten, kur mažiau sniego dangos. Susirinkę į bandas per dieną nueina apie 10-15 kilometrų. Briedžių kelionė trunka nuo spalio iki sausio.
